kartais

davai, pasitūšinam kopūstų

Aš tai kartais bijau, kad pis žaibas iš giedro dangaus ir sugrius čia man dabar viskas, kad ir kas ten tas „viskas“ bebūtų. Nu čia tipo iš tos pusės, kur ten dar namas nepastatytas, vaikas neužaugintas, o medis dar ne tai kad blet nepasodintas, bet dar ir svetimas nulaužtas.

Primesk, ant kiek aš asaba; primesk, kad jau čia tiek, seniuli, prigriekyjęs, kad sielą skauda ir dar apie visus tuos skaudulius reikia rėkti miesto tyrams visą savo gražią dūšią atvėrus iki galo atlapai.

O, varge, dar jeigu koks prašalaitis pirštu pagrūmojęs sakytų, kad durnas aš ir dar visokių čia klaidų pridariau, tai jau visai skradžiai prasmegti reiktų, žinai. Ale taip jau tvirčiau pagalvojus, tai tas prašalaitis – nei jis čia ką gaudosi, nei jis tau dievas.

Dargi aš čia visai neseniai prisiminiau savo ilgus metus marinuotą mintį apie tai, kaip tavo alga turi būt lygi tavo dievui. Suprask iš tos pusės, kad bet kuriuo metu tu neturėtum jokio spaudimo. Galvoju taip, kad tu privalai galėt pasiųst savo dievą ant trijų raidžių, bet tai čia tik dėl to, kad aš toks netašytai tiesmukas esu. Bet idėja tai paprasta, reikia pasidaryt tokią situaciją, kurioj kito žmogaus nebijotum. Man tai yra babkės, ir trumpiau šitą mintį pasakius gaunasi „turi gaut tokią algą, kad tau nebūtų parkių pasiųst bosą nahui“. Kad galėtum pragyvent ten kelis mėnesius be parkių, kai jis jau visaip ten tave išmes iš darbo.

Paradoksas čia toks, kad nihuja jis tavęs iš to darbo neišmes, jeigu tu protingai galvoji. Nu nes protingi žmonės babkes generuoja. Jeigu galvoji neprotingai, tai viskas čia irgi OK, paprotingėsi su laiku, jeigu tik norėsi. Jeigu jam tavęs nereikia, net jei tu čia pačią protingiausią idėją sakai, tada dar geriau – nehui tau čia tokiam protingam dirbti tokiam durnam žmogui.

Bet šiaip tai čia ne babkėse esmė ir toks požiūris neturi būt toks ekstremistinis. Mėsa čia paprasta – aš sakau, kad reikia nebijot savo minčių reikšt ir visada komunikuot, o ne bijot kampe susirietus. Kas kaip ir labai paprasta, natūralu ir savaime aišku turėtų būt, bet kartais užsimirštu.