atsifeisbukint

Aš užaugau laikais, kai blogint buvo krūta. Nu kaip čia pasakius… Gal ne tai, kad „krūta“, bet jei norėjai būt kas nors internetuose, tai jau turėjai turėt blogą. Aš dar užaugau ir laikais, kai IRC buvo pagrindinis komunikacijos kanalas internetuose. Dabar tie internetai jau visai kitokie ir aš galvoju, kad gal būtų laikas grįžt prie paprastesnių laikų.

Mano užmojai prasidėjo nuo paprasto susimąstymo apie įgūdžius ar savybes, kurias turėtų turėti žmogus, kurį norėčiau samdyti. Primečiau, kad kietas yra žmogus, kuris rašo. Nu nes jei jau rašai, tai reiškia užsiimi kažkokiu tai aktyviu ir sąmoningu mąstymu. Arba šiaip tau žodžiai svarbu. Bet ir viena, ir kita man atrodo visai neblogomis savybėmis.

Ir šiaip jau; nusprendžiau jau prieš kurį laiką, kad būtų sveikiau mesti feisbukus ir tviterius su visais láikais, šierais ir retvytais. Net jei ir post'ina ten žmonės kokį tai vertingą content'ą, tai atsiranda belejonas shitposter'ių, kurie kartoja tą patį. Nu krūta, jo, bet man atrodo, kad būtų geriau grįžti prie laikų, kuriais informacija buvo ieškoma, o ne randama random'u. Kai tu galvoji apie tai, ką norėtum sužinoti; kokios informacijos tau reikia, kad pasidarytum ką norėjęs. Palyginus aiškius norus, su tiesiog susitaikymu su turiniu, kurį gauni iš visų feed'ų (jo jo, reddit'as irgi tas pats bullshit'as), tai yra gerokai vertingesnė informacija. Jau vien dėl to, kad ji padeda kažkokį tai tikslą pasiekti.

Tiesa, reiktų sakyt, kad gal čia tiesiog balanso reikia: trupučiuką sveikiau rinktis ką veiki dienos bėgy – nes, tipo, reikia ir vieno, ir kito sveikoj mityboj: suprask, ir tikslo siekti kryptingai, ir leistis į nežinomas upės sroves, kad duotų kažkokių tai naujų idėjų.

Bet kokiu atveju, minčių padėjimas ant popieriaus yra vertinga veikla: išsikratymas minčių iš galvos ant vienos plokštumos, kai jas po to gali pasinagrinėt arba grįžt prie jų po kurio laiko. Chat'inimas su chebra irgi yra gera veikla, ale be rašymo man atrodo tai trupučiuką prėska gaunasi.