Už nuo 2014 spalio 6 iki 2014 spalio 27

Kadais rašiau apie norą parašyti interakcijoms straipsnį. Be jokio tikslo, tiesiog iš solidarumo – norėčiau, suprask, padėti. Ir, man rodos, pagaliau radau temą, kurią norėčiau panagrinėti: Design Open. Tai yra iniciatyva dizaino industrijai dalintis savo procesais, mintimis ir klaidomis taip, kaip tai daro FOSS ir Open Hardware kūrėjai.

Jau kuris laikas vis pagaunu save karts nuo karto atsidarant Jungtinės Karalystės valdžios vartus ir svajojant kaip vieną dieną ir aš dirbsiu prie tokio lygio ir kokybės projekto. Būtų labai smagu apjungti tas dvi temas ir papildyti jas bandymu pasidomėti su lietuviškos valdžios atstovais (tebūnie tai žmonės, kurie budi prie telefonų) apie galimybę tobulinti jų tinklalapius. Nepriklausomai, be atlygio ir atvirai pasauliui. Taip, kaip tai darytų Design Open chebra.


Spoksant į tuščią balkono sieną Viltei iš jo išnešus pomidorus, kilo mintis pačiam pabandyti užauginti gyvą pomidorų (ar kokių prieskonių) sieną su automatiniu laistymu ir, galbūt, saulės šviesa. Kaip sako, roges ruošk vasarą, o apie gyvą sieną mąstyk spalio mėnesį. GardenBot turi daugiau nuorodų.

Smagus daiktas turint pinigų – fotosintezės analizatorius (gerą žodį sugalvojau, ką?).

O iki kol galėsiu pasistatyt šiltnamį, su dirbtiniu saulės apšvietimu – blinkenlight turi milijoną idėjų mokymuisi.


Worst business idea of the week: generative programmable posters – you code, we print. Nors, įtariu, galėtų ir suveikti.

Iš posterių minties – pardavinėti specialius makerspace poster’ius žmonėms, norintiems mus paremti. Ir mums kapeika, ir jiems plakatas. Nors ir su rėmais, kad juos kur.


Dabar bandau darbintis. Buvau keliose vietose, pasikalbėjom, bet visose jose vis išlįsdavo toks sakinys: „<…>, bet pas mus taip nebūna“. Ir aš niekaip nesuprantu kodėl. Man belieka daryti išvadą, jog žmogus, kuris taip sako, yra dirbęs tokioje (nepageidaujamoje) aplinkoje ir dėl to jam gėda, todėl kaip ginybos mechanizmą naudoja „bet pas mus tai ne taip“, arba „pas juos“ yra būtent taip, kaip jie sako, kad nėra, ir dėl to jiems gėda pripažinti, kad jie apie tai žino (nes nieko dėl to nekeičia).

Ir kai pitch’inat, chebra, savo kompaniją potencialiam darbuotojui, nu nenaudokit perk’ų kaip jie ką nors keistų. Jie yra tik add-on’as, o ne sprendžiamasis faktorius. Kai juos vardinat, kaip tai būtų žiauriai dideli pliusai jums, man belieka galvoti, kad visa kita (suprask, darbas, kurį reikia padaryti po to kai suvalgai visus maistus skiriamus tau ir išgėrus visą ofiso alų) – gerokai nekvepia. Tai tik reiškia, kad jūs negalvojat apie savo darbuotojus, kurie alaus negeria, ar į kompanijos vakarienes negali eiti, nes jie ir taip jau gyvenimus turi. Suprantu, kad tokie perk’ai yra kietai twenty-odd-year-olds’am, bet ne visiems kitiems.